1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę buvo pradėtas formuoti Lietuvos miestų ir miestelių atstatymo funkcijas įgyvendinęs institucijų tinklas, keičiama iš Rusijos imperijos paveldėta įstatyminė bazė, telkiami už atstatymo procesą atsakingi specialistai. Tokiu būdu turėjo būti padėtas pamatas Lietuvos miestų ir miestelių modernizacijos procesui ir modernizacijos idėjų įgyvendinimui. Remiantis bendraisiais, po Pirmojo pasaulinio karo, išryškėjančiais modernizacijos bruožais, tokiais kaip urbanizacija, industrializacija, edukacija ir kitais galėtume teigti, jog Lietuva įsiliejo į bendraglobalius modernizacijos procesus. XX a. 3 –ajame dešimtmetyje Baltijos valstybės patyrė santykinio stabilumo, modernizacijos ir įspūdingo ekonomikos augimo laikotarpį. Vakarietiško socialinės ir politinės sistemos modelio priėmimas Vidurio ir Rytų Europos valstybėse sukūrė palankias sąlygas modernizacijos procesams socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių procesų srityse. Vertinant Lietuvos vystymosi kontekstą, karo pasekmių likvidacija kėlė tam tiktas kliūtis modernizacijai: chaotiškas miestų ir miestelių planavimo procesas ir statybų vystymas, gyvenamojo ploto trūkumas, būtiniausios miestų gyvenimą užtikrinusios infrastruktūros vystymo netolygumas. Atsižvelgiant į tai, projektas skirtas įvertinti Lietuvos modernizacijos prielaidas ir procesą, Lietuvos miestų ir miestelių atstatymo kontekste 1918-1925 m.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo taryba, Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“
Projekto rezultatai:
Pagrindinis projekto tikslas – parengti monografiją, kurioje analizuojamos Lietuvos modernizacijos prielaidos ir modernizacija Lietuvos miestų ir miestelių atstatymo 1918-1925 m. kontekste.
Remiantis bendraisiais, po Pirmojo pasaulinio karo, išryškėjančiais modernizacijos bruožais, tokiais kaip urbanizacija, industrializacija, edukacija ir kitais galėtume teigti, jog Lietuva įsiliejo į bendraglobalius modernizacijos procesus. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms buvo patirtas santykinio politinio stabilumo ir ekonominio augimo laikotarpis, kuris leido pagerinti miestų ir miestelių infrastruktūrą bei visuomenės gyvenimo sąlygas. Vakarietiškų miestų planavimo idėjų perėmimas sukūrė palankias sąlygas modernizacijos procesams vystytis socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių procesų srityse. Išryškėja siekis statyti modernius pastatus gyventojams, užtikrinti higienišką aplinką, sumažinti gaisrų pavojų. Svarbu tampa ne tik artima aplinka, bet ir viešoji erdvė – čia visuomenei ir valstybės veiklos užtikrinimui planuojamas administracinių ir kitokių įstaigų tinklas, kreipimas dėmesys į viešųjų žalių erdvių poreikį, plėtojant gyventojų teisę į poilsį.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-03-08 - 2022-12-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
