2016 m. birželio 15 d. Lietuvos architektūros istorikai (Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė ir Vaidas Petrulis) kartu su kolegomis iš Italijos, Romos šiuolaikinio meno centre MAXXI pristatė ir aptarė Kauno tarpukario architektūrą.
1919 m. Kaunui tapus laikinąją sostine per nepilnus du dešimtmečius miesto gyventojų skaičius išaugo kone dvigubai, plėtėsi miesto teritorija, buvo sparčiai statomi visuomeniniai ir gyvenamieji namai.
Šiandieniame mieste šį periodą primena daugiau nei 6000 išlikusių pastatų. Kai kurie jų tapo miesto simboliais ir ubanistiniais orientyrais. Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kompleksas, Kauno įgulos karininkų ramovė ar Centrinis paštas savąja reprezentacinę funkciją atskleidžia pasitelkdami savitą architektūrinės kalbos įvairovę. Čia įdomiai sujungiami “tautinio stiliaus” elementai ir modernybės ženklai. Kauno tarpukario architektūros pažinimui svarbūs ir gyvenamieji pastatai. Pastarieji atsiskleidžia šimtais modernizmo veidų suteikiančių miestui unikalų charakterį.
http://www.fondazionemaxxi.it/events/kaunas-1918-1940-la-capitale-ispirata-dalla-modernita/
