Lietuvos mokslininkų darbas: ar šalies miestai ruošiasi gyventi klimato kaitos, karo ir kitų galimų grėsmių sąlygomis?

Dr. Evaldas Ramanauskas, KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovas

Ar šalies miestai ruošiasi ir kaip ruošiasi gyventi klimato kaitos, karo, pandemijos ir kitų galimų grėsmių sąlygomis? Kas yra daroma ir darytina siekiant mažinti šių grėsmių neigiamą poveikį žmonėms, miestams ir jų aplinkai?

Šie ir kiti panašūs klausimai yra nagrinėjami Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) moksliniame darbe „Lietuvos gyvenamųjų vietovių urbanistinės aplinkos formavimas, įvertinant šalies klimato kaitos prognozes“, kurį finansuoja ir remia Lietuvos mokslo taryba.

Šį darbą vykdo mišri mokslininkų grupė: Vilniaus universiteto klimatologijos prof. Arūnas Bukantis, KTU atstovai architektai, urbanistai dr. Evaldas Ramanauskas (darbo vadovas), dr. Liucijus Dringelis, geoinformacinių technologijų specialistas dr. Giedrius Kaveckis ir aplinkos inžinerijos specialistė dr. Gintė Jonkutė-Vilkė.

Vienas iš tokių siūlymų – L. Dringelio ir E. Ramanausko tarptautinėje mokslinėje spaudoje (MDPI leidyklos žurnale „Urban Science“) neseniai publikuotas straipsnis „Naujas miestų urbanistinės struktūros teritorinis vienetas – urboląstelė“ (angl. New Territorial Unit of the Urban Structure of Cities—The Urbocell).

Šiame straipsnyje pateikiama tokio teritorinio urbanistinio vieneto koncepcija, kuri dabar detalizuojama, tikslinama ir numatoma pateikti metodinių rekomendacijų forma.

Ši techninė urbanistinė struktūra pagal savo sandarą, funkcionavimo pobūdį ir autonomiškumą, sugebėjimą jungtis į bendrą miesto urbanistinį audinį ir kitas savybes labai panaši į gamtinę ląstelę. Todėl, siekiant semantinio įprasminimo (remiantis Bionikos mokslu), įvardinta kaip „urboląstelė“ (urbanistinė ląstelė).